Cepelin skms paslaptis Lietuvoje vyksta slapta kova tarp dviej stovykl (345) Lietuvoje vyksta kova tarp dviej stovykl arba istorijos mokykl. Tokios kovos rezultatai gali lemti, ar upuolus sveiams i Ryt lietuviai bgs slptis Portugalij, ar imsis ginklo ir gins savo valstyb. Istorijos detektyvai: ar senovs lietuviai augino barzdas (8) Istorijos detektyvai kartu su Virginijumi Savukynu nagrins pain klausim: ar senovs lietuviai neiojo barzdas Istorijos detektyvai: kryiuoi msls Marienburge ir Lietuvos Lenkijos valstybs lugimo paslaptys (5) Istorijos detektyvai kartu su Virginijumi Savukynu apsilankys kryiuoi ordino Irdyje: Marienburgo pilyje Aikinsims, kaip riteriai saugodavosi nuo nipinjimo, kur jie valgydavo ir puotaudavo. Prie Nepriklausomybs akto skms prisidjo ir paslaptinga lietuvait Vasario 16-oji ndash data, kuri prisimename kasmet, ir, atrodo, jau visk apie j inome. Taiau, ar inojote, kad galbt Lietuvos nepriklausomybs aktas bt pasirascaronytas ne Signatar, o Jono Basanaviiaus namuose, jei tik juose nebt buv taip scaronalta O tai, kad nepriklausomybs akto nuscaronvietimu Vokietijos spaudoje pasirpino Vilniuje gyvens vokietis, kurio didiausia paskata padti Lietuvai, kaip kalbama, Buvo avinga lietuvait Dar daugiau domi fakt apie Vasario 16-j iscaronsiaiscaronkino bdquoIstorijos detektyvaildquo. V. Skairaiio (BFL) nuotr. Lietuvos Taryba, kuri sudar 20 nari, po gin sutar paskelbti Lietuvos nepriklausomyb. Numatyta diena ndash Vasario 16-oji, scaronescarontadienis. Btent t dien buvo pasirascaronytas Lietuvos nepriklausomybs aktas. Aleksandras Stulginskis, vliau keran ir Lietuvos Respublikos prezidentu, apie tos dienos atau kalbjo taip: bdauroOras bjaurus, kaip kad jis danai pas mus vasario mnes esti. Scaronlapias sniegas taip ir lipdo akis. ldquo Bene kiekvienas vilnietis puikiai ino Signatar namus ndash juose buvo pasirascaronytas aktas, kuriuo paskelbta nepriklausomyb. Taiau jei pavartysime prisiminimus, tai garbs asmenys nurodo skirtingas akto pasirascaronymo vietas. Scarontai Jonas Basanaviius teigia, kad buvo susirinkta pas j bute, Lydos skersgatvyje, sepuluh ir buvo paskelbta nepriklausomyb. Mykolas Biriscaronka prisimin, kad tai padaryta Antano Smetonos bute. Kunigas Povilas Dogelis rascarono, kad iscaron pradi Taryba buvo susirinkusi pas J. Basanavii, o tik po to patrauk Scarontralio namus, kaip tuomet buvo vadinti Signatar namai. BdquoVasario 16 d. Lietuvos Tarybos nariai scaronio akto pasirascaronyti ir paskelbti buvo susirink Lietuvi mokslo draugijos namuose pas daktar Jon Basanavii. Dr Basanaviius paprastai labai scaronaltai gyveno. Ir scaron kart susirink pas j Tarybos nariai netvr iscaron scaronalio ir apie ascarontunt valand vakaro visi persikl Lietuvi komiteto nukentjusiems dl karo scaronelpti bstin Didiojoj gatvj nr. 30, Scarontralio namuoseldquo, ndash rascarono kunigas. Kaip buvo iscaron ties Visgi aktas buvo pasirascaronytas Scarontralio namuose. Kas tai liudija Ogi iscaronlik posdio protokolai. Juose labai aiscaronkiai parascaronyta, kad susirinkta buvo btent ia. Kai Taryba susirinkdavo kur nors kitur, bdavo nurodoma ta vieta. BdquoSvarstymai J. Basanaviiaus namuose Auscaronros vart gatvje buvo 11 d. Tai yra tokia legenda, kad visi sepuluh labai suscaronalo ir atjo dia. Gal ir suscaronalo, nes kiti pastebdavo, kad pas J. Basanavii buvo labai vsu, nes jis taup ir labai nescaronild. Na, o visi kiti posdiai, kurie vyko 12, 13 ir 15 d. Vyko ia, Lietuvi draugijoje nukentjusiems nuo karo scaronelpti. Ir vasario 16 dien 11 val. Buvo sutarta ateiti ia ir pasirascaronyti aktldquo, ndash pasakoja Signatar nam vedja Meilut Peikscarontenien. Kodl Tarybos nariai taip painiojosi Tos paios dienos vakar Lietuvos taryba dar kart buvo susirinkusi ir posdiavo. Tikriausiai tai ir lm, kad vliau garbs signatarai scaroniek tiek pripainiojo rascaronydami savo prisiminimus. Taigi, vasario 16 buvo scaronescarontadienis, oras buvo labai blogas, o Taryba susirinko Scarontralio namuose. Atsakym apie susirinkimo valand mum taip pat pateikia iscaronlik posdio protokolai ndash jis prasidjo 11 val. Ryte BdquoJie ia susirinko 11 valan, tai kol susirinko, kol iscaronsirikiavo, tai gal po pusvalandio ir pasirascaron aktldquo, ndash sako Signatar nam vedja. Kai kurie istorikai pavlina valanda ir mano, kad ms nepriklausomyb gim apie 12.30 val. Pirmiausia Lietuvos tarybos pirmininku buvo iscaronrinktas Jonas Basanaviius. Jis perskait Nepriklausomybs akto tekst, o po ke j pasirascaron visi Tarybos nariai. Scaroni akimirka ir yra aminta garsiajame Kalpoko paveiksle. O scarontai kaip t akimron prisimin Aleksandras Stulginskis: bdquoKvieiamas seniausio amiaus. Toks buvo dr. J. Basanaviius. Kuklus senelis keliasi iscaron savo kds, kad uimt pirmininko viet, ir sako: bdquoKaip ascaron ionai tokiam svarbiam reikalui ndash gal nesugebsiu. Ldquo Didelio sugebjimo ir nebuvo reikalo, nes rezoliucija, t. Y. Nepriklausomybs skelbimo tekstas, buvo iscaron anksto paruoscarontas ir net rascaronomja mascaroninle 2 egzemplioriais atspausdintas. Uteko pirmininkui t rezoliucij perskaityti. Visi menjadi diskusij jai pritar ir alfabetine pavardi tvarka pasirascaron. ldquo bdquoia pasirascaronyti naujos Nepriklausomybs akto formuluots susirinko visi 20 Lietuvos Tarybos nari. Pasirascaronyta buvo vis vienbalsiai, nors buvo balsuota dukart, dalimis, taruhan di corpore buvo balsuota vienbalsiaildquo, ndash pasakoja M. Peikscarontenien. Po pasirascaronymo tikriausiai kiekvienas signataras jautsi skirtingai. BdquoPo balsavimo, kaip prisimin J. Basanaviius, visi labai stipriai plojo. O kiti, pavyzdiui, A. Stulginskis, atsimin, kad sak bdquopadarme tai, k turjome padarytildquo, ir toliau buvo sprendiami kiti klausimai, nes buvo dar labai daug ir sudting darb. Po akto pasirascaronymo vl buvo svarstytas klausimas, vl rinktas pirmininkas ir prezidiumas, o vakare visi vl susirinko ir turjo toliau valstybs krimo organizacinius klausimus sprstildquo, ndash apibendrina Signatar nam vedja. Lietuvos likimas buvo labai neaiscaronkus. T mat ir signatarai Mykolas Biriscaronka prisimin, kai jis kartu su Petru Klimu jo viena Vilniaus gatve: bdquoMatai, ir paskelbm akt, k tu pasakysi ndash sako Petras Klimas. Ndash Bet ar kas iscaron ke iscaroneis ndash sunku pasakyti. Mano mona mudu usipuol, lihat mat moteris karscarontesnio temperamento: bdquoKaip tai, ar kas iscaroneis Paskelbt, tai ir turi iscaroneiti. Lietuva turi bti nepriklausoma. ldquo Nepriklausomybs aktas pasirascaronytas. Taiau reikia j paskelbti tiek Lietuvos monms, tiek pasauliui. Kaip tai pavyko padaryti bdquoSu teksto viescaroninimu buvo dideli problem, nes tas tekstas, kur pasirascaron vasario 16 d. Smarkiai skyrsi nuo ke, kuris vokiei karins valdios buvo padiktuotas lapkriio 11 d. Ir jie bt msi gan griet priemoni. (.) Petras Klimas nunescaron tekst Kuktos spaustuv Totori gatvje. Sepuluh buvo atspausdintas 400 egz. Tiraas ir tik tada nueita pas cenzori leidimo. Aiscaronku, leidimo negauta, bet P. Klimas jau buvo iscaronsinescarons kakok kiek iscaron spaustuvs. Kai buvo atsisti kareiviai, tai jie iscaronbarst t tekst. O kas buvo iscaronsinescaronta, tas paplitoldquo, ndash pasakoja M. Peikscarontenien. O kaip pasiekti pasaul Ir pirmiausia ndash Vokietij, kuri, kaip inome, tuo metu buvo okupavusi Lietuv. Ia nutiko tikra detektyvin istorija, kurioje menjadi meils ar tertusuk jau simpatijos neapseita. Vilniuje vokieiai tada leido savo laikrascaront bdquoZeitung der Zehnten Armeeldquo, kurio vienas redaktori buvo Oskaras Woehrle. Jis susiavjo Lietuvos istorija, Vilniumi ir simpatizavo lietuvi siekiams atkurti savo valstyb. Tiesa, buvo kalbama, kad jis simpatizavo ir lietuvaitei ir tai buvo pagrindin prieastis, kodl jis rm lietuvius. Kaip sepuluh bebt, su juo buvo sutarta, kad jis Lietuvos nepriklausomybs akt perduos Vokietijos laikrascaroniams. Masihi Tarybos nariai buvo vokiei sekami, scaroni operacij vykd Jadvyga Chodakauskait. Jos sesuo tuo metu jau buvo iscarontekjusi u Antano Smetonos. Viskas vyko labai paslaptingai. Scarontai kaip tai vliau prisimin Jadvyga: bdquoBuvo pasilyta man vien vakar susitikti su O. Woehrle Lietuvi mokslo draugijos patalpose ir teikti jam kalbam dokument. Vien rakt Mokslo draugijos patalpas gavo ponas O. Woehrle, kit ndash ascaron. Jis turjo nueiti draugijos buvein anksiau ir laukti mans neuiebdamas scaronviesos ir usirakins. Man jus su savo raktu, ascaron jam tamsoje teikiau vok su deklaracijos tekstu ir pirmoji iscaronjau. O jis turjo iscaroneiti kiek vliau. U keli dien jis ibu praneaga savo udavin vykds. ldquo Jis tikrai vykd scaroni uduot, nes scaronis dokumentas buvo paskelbtas keliuose Vokietijos laikrascaroniuose. Taip apie Lietuvos vali suinojo pasaulis. O Lietuvos Tarybai dar reikjo daug ir temptai dirbti, kad pareikscaronta valia ndash Lietuvos nepriklausomyb ndash tapt knu ndash Lietuvos valstybe. Laida bdquoIstorijos detektyvaildquo ndash sekmadieniais, 16.15 val. Per LRT TELEVIZIJ. Laidos rascaron galite rasti LRT. lt mediatekoje.
No comments:
Post a Comment